Prisirišimo stiliai ir pažintys 35+: kodėl vis renkamės tuos pačius žmones?

„Kodėl aš vėl įsimylėjau žmogų, kuris negali manęs mylėti?” – šį klausimą užduoda beveik kiekvienas, kuris jaučiasi įstrigęs toje pačioje santykių karuselėje. Keičiasi partneriai, bet scenarijus lieka tas pats: iš pradžių viskas atrodo puiku, o po kelių mėnesių vėl jauti nerimą, vengimą arba abejingumą.

Psichologai jau seniai žino, kad mūsų meilės pasirinkimai toli gražu nėra atsitiktiniai. Už jų slypi prisirišimo stiliai – giliai įsišakniję elgesio modeliai, susiformavę dar vaikystėje ir lydintys mus per visus santykius. Ir nors šie modeliai atrodo tvirti kaip uola, gera žinia ta, kad sulaukus 35+ jau turi pakankamai gyvenimiškos patirties juos atpažinti ir – svarbiausia – keisti.

Keturios meilės strategijos: kuri tavo?

Prisirišimo teoriją sukūrė britų psichiatras John Bowlby, o vėliau ją pritaikė romantiniams santykiams mokslininkai Cindy Hazan ir Phillip Shaver. Pagal jų tyrimus, apie 50 % suaugusiųjų turi saugų prisirišimo stilių, o kiti 50 % – vieną iš trijų nesaugių variantų.

Saugus prisirišimas (Secure)

Saugiai prisirišę žmonės jaučiasi patogiai tiek būdami su partneriu, tiek vieni. Jie nebijo intymumo, bet ir nepraranda savo tapatybės santykiuose. Sulaukę 35+, jie dažniausiai jau turi aiškias ribas, geba komunikuoti poreikius ir nevengia pokalbių apie ateitį. Tokie žmonės santykiuose jaučiasi stabilūs, nesiekia kontroliuoti ir nereikalauja nuolatinio patvirtinimo – pasitiki savimi ir partneriu.

Nerimastingas prisirišimas (Anxious / Preoccupied)

Jei dažnai jauti nerimą dėl partnerio ketinimų, peranalizuoji kiekvieną žinutę ir jauti poreikį nuolat gauti patvirtinimą – tikriausiai esi nerimastingo stiliaus. Tokie žmonės labai jautriai reaguoja į emocinį atstumą ir dažnai įsivaizduoja blogiausią scenarijų. Pažinčių programėlės šį nerimą dar sustiprina – nuolatinis profilių srautas ir ghostinimo kultūra nerimastingus žmones veikia ypač skaudžiai.

Vengiantis prisirišimas (Dismissive-Avoidant)

Vengiantys žmonės vertina nepriklausomybę aukščiau už ryšį. Jie jaučiasi nepatogiai, kai santykiai tampa per artimi, ir dažnai tolsta, vos tik atsiranda įsipareigojimo užuominų. Būdami 35+, vengiantys partneriai gali atrodyti savarankiški ir sėkmingi, bet iš tiesų jie bijo intymumo. Pažinčių programėlėse jie jaučiasi kontroliuojantys situaciją – juk visada gali perjungti į kitą profilį.

Baimingas-venejantis prisirišimas (Fearful-Avoidant / Disorganized)

Tai sudėtingiausias tipas, jungiantis ir nerimą, ir vengimą. Tokie žmonės trokšta artumo, bet kartu jo bijo. Jų santykiuose dažnai vyrauja trauk-stum dinamika: vieną savaitę jie atrodo visiškai atsidavę, o kitą – dingsta be paaiškinimo. Toks elgesys ypač skaudus jų partneriams, kurie niekada nežino, ko tikėtis.

Kaip sužinoti savo prisirišimo stilių?

Yra keletas patikimų būdų. Moksliškai tiksliausias yra ECR-R klausimynas (Experiences in Close Relationships – Revised), kurį gali rasti attachmentproject.com svetainėje. Jį sudaro 36 klausimai ir užtrunka apie 10 minučių. Lietuviškai galima rasti knygą „Prisirišimas” (Amir Levine ir Rachel Heller), kurios pabaigoje irgi pateikiamas trumpas testas.

Tačiau savo stilių gali atpažinti ir be testų – pakanka atidžiai pažvelgti į savo elgesio modelius pažintyse. Ar dažnai jauti nerimą, kai partneris nerašo kelias valandas? Ar traukiesi, kai santykiai tampa per rimti? Ar santykiuose jautiesi stabiliai ir ramiai? Atsakymai į šiuos klausimus jau daug pasako.

Ar gali priešingybės traukti? Ką sako mokslas

Nerimastingas ir vengiantis – tai dažniausias nesaugus derinys, ir jis yra pats sudėtingiausias. Nerimastingas partneris nuolat siekia artumo, o vengiantis – nuolat traukiasi. Ši dinamika vadinama persekiotojo-tolstančiojo modeliu ir be sąmoningų pastangų veda į nuolatinį nepasitenkinimą.

Tyrėjai Overall ir kolegos (2012) nustatė, kad poros su skirtingais prisirišimo stiliais gali būti tokios pat laimingos kaip ir to paties stiliaus poros – bet tik tuomet, kai abu partneriai sąmoningai stengiasi prisitaikyti vienas prie kito. Lengviausiai veikia deriniai, kuriuose bent vienas partneris turi saugų stilių – jis tarsi emocinis inkaras abiem.

Ar galima pakeisti prisirišimo stilių?

Taip – ir tai, ko gero, svarbiausia šio straipsnio žinia. Prisirišimo stilius nėra mirties nuosprendis. Nors jis formuojasi vaikystėje, tyrimai rodo, kad net iki 30 % žmonių pakeičia savo stilių per penkerius metus (Fraley ir kt., 2018). Šis reiškinys vadinamas užtarnautu saugumu (earned secure) – kai žmogus, turėjęs nesaugų prisirišimą, per sąmoningą darbą su savimi tampa saugus.

Kas padeda keistis? Santykiai su saugiu partneriu, kuris suteikia stabilumo. Psichoterapija – ypač veiksminga yra emocinė porų terapija (EFT) arba schema terapija. Taip pat sąmoningas apsisprendimas rinktis kitokius partnerius – ne tuos, kurie įkvepia aistrą, o tuos, kurie suteikia ramybę.

Praktiniai patarimai 35+ pažintims

1. Atpažink savo modelį

Prieš pradėdamas ieškoti partnerio, pažvelk į savo praeities santykius. Ar matai pasikartojančią temą? Galbūt visada renkiesi emociškai nepasiekiamus partnerius? O gal pats traukiesi vos tik santykiai tampa rimti? Šis atpažinimas – pirmas žingsnis link pokyčio.

2. Rinkis saugumą, o ne dramą

Saugūs partneriai kartais atrodo per daug paprasti ar net nuobodūs, ypač jei esi įpratęs prie emocinių kalnelių. Tačiau būtent šis nuobodumas yra ilgalaikių santykių pagrindas. Stabilumas nėra nuobodybė – tai ramybė.

3. Ribok pažinčių programėlių laiką

Tyrimai rodo, kad nerimastingi žmonės programėlėse patiria daugiau streso, o vengiantys – jaučiasi kontroliuojantys situaciją. Jei esi nerimastingas, nustatyk griežtas laiko ribas: ne ilgiau nei 15 minučių per dieną.

4. Būk atviras apie savo poreikius

Sulaukęs 35+, jau turi teisę kalbėti apie tai, ko nori. Jei bijai pasirodyti per daug reiklus – prisimink, kad aiškiai išreikšti poreikiai yra saugaus prisirišimo požymis. Vengiantys žmonės gali pasitraukti, bet tai tik reiškia, kad jie tau netinka.

5. Neignoruok signalų

Jei naujas pažįstamas elgiasi nenuosekliai – tai ne paslaptingumas, o įspėjimas. Jei jis ar ji dingsta kelioms dienoms ir grįžta be paaiškinimo – tai ne užimtumas, o vengimas. Tavo prisirišimo sistema gali bandyti pataisyti tokį žmogų, bet suaugusiųjų santykiuose mes netaisome vieni kitų – mes pasirenkame.

Prisirišimo stiliai – ne sakinys, o žemėlapis

Prisirišimo stilius nėra tavo tapatybė – tai tik modelis, kurį gali pakeisti, kai jį atpažįsti. Daugeliui žmonių vien žinojimas, kad egzistuoja skirtingi stiliai, jau padeda geriau suprasti savo ir partnerio reakcijas. O supratimas – pirmas žingsnis link pokyčio.

Jei atpažįsti save šiame straipsnyje – pradėk nuo mažo žingsnio. Atrask knygą „Prisirišimas” (Levine, Heller) lietuvių kalba arba atlik ECR-R testą internete. Kuo geriau pažinsi save, tuo sąmoningiau galėsi rinktis – ir meilėje tai galioja labiau nei bet kur kitur.

Šaltiniai: Levine, A., Heller, R. „Prisirišimas” (Attached); Fraley, R. C. ir kt. (2018). Attachment stability and change. Journal of Personality and Social Psychology; Overall, N. C. ir kt. (2012). Attachment insecurity and relationship maintenance. Journal of Personality and Social Psychology; Coduto, K. D. ir kt. (2020). Swipe, and then what? Computers in Human Behavior; Attachment Project